Požiūriai  
 

Koks teismas kelia didžiausią pasitikėjimą?

   Apylinkės teismas
   Apygardos teismas
   Lietuvos apeliacinis teismas
   Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

  
Rezultatai
 

Susitikimai

  1. Visi klausimai daugiausia bus susiję su dvejomis temomis – kūryba ir teisiniais klausimais Lietuvoje – kuri iš jų lengvesnė?

    -Kūryba, bet teisiniais klausimais irgi turiu savo nuomonę, nes tenka susidurt.

  2. Ar pakankama Lietuvoje kūrybos laisvė?

    -Pakanka.

  3. Žmogaus laisvės, kiek valstybė turėtų jas varžyti?

    -Turėtų sudaryti salygas, kad žmogaus laisvės apraiškos netrukdytų kitų laisvei.

  4. Laisvai kūrybai pagrindinis privalumas nepriklausomoje Lietuvoje lyginant su sovietmečiu.

    -Kūrybai, tiesą sakant, aš didelių skirtumų nematau. Didžiausia kliūtis kūrybai yra kova su pačiu savimi, paties asmeniniai gebėjimai.

  5. Pagrindinis trūkumas lyginant šiuos laikotarpius?

    -Ne išorinės kliūtys yra svarbiausia.

  6. Ar dvasinė laisvė virtusi realybe nepraranda taurumo?

    -Tam tikros teisybės Jūsų klausimo formuluotėje yra. Tam tikra dalis tiesos yra. Siekiamybė yra visados patrauklesnė, nei jau pasiektas tikslas.

  7. Valstybės represinės struktūros, ar jos gina piliečių interesus?

    -Nesu visiškai tikras, paėmus absoliučiai visas struktūras, ar jos pakankamai skaidriai dirba. Kai kurie pavyzdžiai rodo, kad yra infiltruota kriminalinių struktūrų atstovų.

  8. Kur slypi problema, kad visuomenė nepasitiki institucijomis turinčiomis ginti jų interesus?

    -Nepasitikėjimą suformuoja precedentai.

  9. Valstybė daugiau gina piliečių interesus, ar sudaro biurokratinių barjerų?

    -Kad pilnai gintų, dar negalėčiau pasakyti. Manau administraciniai mechanizmai dar nėra pakankamai tobuli.

  10. Nuo ko reikia pradėti kovoti su biurokratija?

    -Reikėjo pradėti kovoti prieš 10-13 metų patiems aukščiausiems valdžios atstovans nuo kovos su pačiu savimi.

  11. Kas daugiausiai kliudo žmonėms įgyvendinti savo interesus?

    -Biurokratinis-inercinis aparatas labai stipriai kliudo.

  12. Ar vis labiau reglamentuojamos vaikų teisės nepakenks tėvų ir vaikų santykiams?

    -Aš visalaik esu šalininkas geranoriško tarpusavio susitarimo, o ne įstatymais reglamentuotų santykių tarp tėvų ir vaikų.

  13. Ar pakankamai skiriama dėmesio nusikaltimų aukoms?

    -Manau, kad nepakankamai, bet čia yra ir valstybės ekonominių gebėjimų klausimas, ne vien tik juridinis. Galiu pateikti pavyzdį: važiuojant su šeima Indonezijoje traukinyje mus apvogė. Apvogė visą vagoną, aš taip pat smarkiai nukentėjau. Vokiečiai ir švedai dėl vagystės smarkiai nepergyveno, susisiekė su ambasada ir patikint vien žodžiu jiems padėjo suorganizuoti sudėtingiausią gamtos filmavimo aparatūrą. Man padėjo draugai. Štai kaip skyrėsi jų ir mūsų padėtis. Valstybė ekstremaliu atveju gali garantuoti žmogui pagalbą. Žmogus jaučiasi saugus ne tik pas save valstybėje, bet ir būdamas, kažkur toli. Pas mus, man atrodo, dar tai kažkur toli.

  14. Kaip vertinate teisėsaugos institucijų darbą?

    -Iš pavyzdžių galiu pasakyti, kad didelė dalis dar dirba labai korumpuotai. Sprendimai nėra savarankiški nei nuo valdžios, nei nuo komercinių struktūrų įtakos. Ir algų pakėlimas daugiau įtakoja poreikių augimą. Čia sprendimas turėtų būti etinis-moralinis.

  15. Ko reikia, kad žmonės patys naudotųsi įstatymų jiems suteiktomis teisėmis?

    -Reikia galų gale pilietinės drąsos.

  16. Kuri iš teisėsaugos institucijų yra palikusi nemaloniausią įspūdį?

    -Man asmeniškai, tai teismai ir advokatūra.

  17. O kuri maloniausią?

    -Konstitucinis teismas neblogą įspūdį daro.

  18. Kokias asociacijas kelia žodis teismas?

    -Neapibrėžtą ir ištęstą laike procesą

  19. Ko reikėtų, kad padidėtų pasitikėjimas teismais?

    -Etikos ir moralės iš pačių teisėjų pusės. Pirmojo Kanto imperatyvo – moralės dėsnių savyje.

  20. Viena pusė visada lieka nepatenkinta, tai ar verta reitinguoti teismus?

    -Žiniasklaidos reitingavimu aš išvis nepasitikiu. Viso to pavyzdys – laikotarpis prieš nueinant Vagnoriui nuo pareigų. Prieš nueinant nuo pareigų jo reitingas buvo neįtikėtinai aukštai pakilęs, o vos tik nuėjus pasidarė nulinis.

  21. Lietuvoje bausmės griežtos ar švelnios?

    -Manau, kad ne visada adekvačios.

  22. Ar verta laisvės atėmimą pakeisti bauda atsižvelgiant į kaltininko turtą?

    -Manyčiau, kad verta.

  23. Kokia bausmė manote yra veiksmingiausia?

    -Man asmeniškai – moralinė.

  24. Kokie žmonių veiksmai nepagrįstai priskiriami pažeidimams?

    -Smulkaus ir vidutinio verslo ne visada sureglamentuotai tvarkoma buhalterija.

  25. Ar paprastas žmogus visada gali suprasti įstatymus?

    -Manau, kad ne ir esu net įsitikinęs, kad sąmoningai yra sudaryta painių ir keblių įstatymų. Čia man net paaiškino tokią situaciją, paklausus kodėl pas mus tokie blogi įstatymai, nors dirba ir Seimas ir daug institucijų rengiančių įvairius aktus, aš pats irgi dirbu ruošiant įstatymus, tik labai siauroje srityje. Sako pas mus irgi buvo tas pats amžiaus pradžioj, kol susigrobė visi kas reikia, buvo visi kiauri ir labai dviprasmiški įstatymai, po to tam, kad išsaugoti tas prisigrobtas vertybes, buvo viskas sunorminta, apie 50-uosuis – 60-uosius metus. Aš pasakiau pavyzdį, kurį man pasakė iš užjūrio, tačiau aš įžiūriu kažką tą patį ir čia.

  26. Ką reikėtų keisti įstatymų kūrime?

    -Įstatymas turėtų būti tiek pat tikslus ir tiek pat gilus, bet išreikštas kiekvienam žmogui absoliučiai suprantama kalba.

  27. Kurioje srityje, Jūsų nuomone, didžiausia įstatymų painiava?

    -Kiek tenka susidurti, teisėje į nekilnojamo turto atkūrimą.

  28. Kurios srities sureguliavimui valstybė skiria per mažai dėmesio?

    -Pensininkų padėčiai.

  29. Ar teko susidurti su realiai neveikiančiu įstatymu?

    -Aš jau minėjau, teisė į išlikusį nekilnojamą turtą. Realiai neveikia visiškai, ir tuo pačiu labai greit suveikia kai reikia. Pavyzdžiui kai reikia tam pačiam apskrities viršininkui, ar jo žmonai susitvarkyt reikalus, tai būna visi įstatymai suveikia per vieną dieną.

  30. Tokių įstatymų atsiradimo priežastys?

    -Asmeninės(plačiau atsakyta ankstesniame klausime)

  31. Ar yra teisinių nesklandumų, reglamentuojant kūrybinę veiklą?

    -Pats kūrybinės veiklos procesas yra ant tiek sudėtingai kaliguojamas asmeninių, kad nerandu aš ypatingai didelių problemų.

  32. Kūryboje “įkvėpimas” ir “mūza” yra vienas ir tas pats, ar du skirtingi asmenys?

    -Abudu dariniai yra kie išgalvoti, tai yra toks pat lygiai darbas, kaip ir bet koks kitas. Ir taip pat įdėjus tam tikrą kiekį pastangų ir įsigilinus, atsiranda ta šalia juosta, kurią galima pavadinti „mūzos“ šalia buvimu, ar įkvėpimu. Darbas toks pat, kaip ir bet koks kitas. Skirtumas tik tai, kad tai darbas, kurį tu dirbtum, jei tau ir neatlygintų už tai, bet tam kad kokybiškai dirbt, turi dirbti tik tą darbą. Tuo pačiu tai tampa tavo pragyvenimo šaltiniu ir tavo būdu išlaikyti šeimą.

  33. Mokyklos laikais visasąjunginėse matematikos olimpiadose skynėte pirmąsias vietas, tuo pačiu metu ir kūrybingumas muzikoje, kaip pavyko tai suderinti?

    -Muzika yra labai artima matematikai. Man tikrai labai daug padėjo polinkis į matematiką muzikai.

  34. Kas sukėlė potraukį muzikai?

    -Ausys.

  35. Kokiu instrumentu pradėjote groti?

    -Pradėjau groti dūdų orkestre pučiamaisiais instrumentais. Mokyklos dūdų orkestre. Pas mus mokykloje buvo tokia tradicija nedrausmingesnius mokinius inkorporuoti į kažkokius burelius. Auklėjamojo pobūdžio. Taip pat tapo aktoriais Storpirštis, Ramanauskas – juos į dramą užrašė.

  36. Ar teko pačiam gamintis instrumentus?

    -Teko, aš buvau pasidaręs porą elektrinių gitarų.

  37. Jei ne paslaptis, dainos “Nieko man nereik” istorija.

    -Man tiesiog pasirodė, kad gerai susirimuoja „nereik“ ir „gerai“, toks nebanalus rimas. Man patiko tos dvi eilutės ir tos dvi eilutės „nieko man nereik, man ir taip gerai“ truputi turėjo jaunatviško dekadentiško neigimo aplinkos ir santvarkos ir S.Šiamerio keturvėjiškų nuotaikų.

  38. Kokių įvertinimų Jūsų kūryba sulaukė mokyklos laikais?

    -Iš kultūros vadovybės, kuri sekdavo kas mokyklose vyksta – tai neigiamų, bet iš moksleivių ir bendramokslių tarpo tai buvo teigiami vertinimai.

  39. Buvo kuriami ir tekstai ir muzika, po to muzika užėmė lyderio pozicijas, kodėl?

    -Labai įvairiai. Bet didesnis procentas pirma būdavo muzikinė tema, o po to jai kurdavau tekstą, bet maždaug 30-40% būdavo pirma teksto įdėja po to muzika, nors 60-70% pirma muzikinė įdėja, po to tekstas.

  40. Mėgstamiausias kompozitorius.

    -Labai sunku atsakyti, yra labai daug geų, bet turbūt Bachas.

  41. Mėgstamiausias atlikėjas.

    -Rėjus Čarlzonas – amerikiečių dainininkas.

  42. Ar jie tankiai keitėsi priklausomai nuo laiko ir gyvenimo etapų?

    -Jau kokį trisdešimt metų turbūt nelabai.

  43. Koks muzikos stilius mieliausias?

    -Negaliu pasakyti. Mieli visi. Šiaip didžiausias emocijas iššaukia klasikinė muzika.

  44. “JĖZUS KRISTUS – SUPERŽVAIGŽDĖ”, pirmasis pastatėte šią rok-operą Europoje, giliame sovietmetyje, ką Jums reiškė šis kūrinys?

    -Tai reiškė, kad ta muzika, ką aš supratau, kad galima žymiai stambesnės formos kūrinius rašyti toj stilistikoj, kurią aš tuo metu(man buvo 18-19 metų) domėjausi, kad galima rašyti žymei stambesnės formos kūrinius negu vien dainas. Vėberis labai stiprus melodistas, bet ten dirba visas institutas, atidirbinėja, o jis duoda tik pačią įdėją melodiją. Tikrai aš pripažįstu jo didelią įtaką ir gerbiu jį kaip kompozitorių.

  45. Kaip vertinate tuometinį teisėsaugos darbą?

    -Teko susidurti. Manes nieko nemušė, bet išlaikė saugume dvi paras. 1971 metai, vieno pavardė Gulbinas. Mes tada pergudravom labai paprastai, čia mano buvo išmislas. Skelbime parašėm, kad bus premjera dabartinėj Dailės akademijoj senajam pastate, mes parašėm, kad bus aštuntą valandą pradžia, o patys tą pačią dieną žodžiu grynai pasakėm, kad pradžia bus šeštą valandą. Jau septintą valandą susirinko septyni ar aštuoni taip vadinami „varonokai“, pasiruoše susirinkt ir išsivežt organizatorius. Valandą prieš susirinko, o pasirodo, kad jau valandą viskas vyksta. Kadangi buvo anšlagas, o tais laikais nebuvo įprasta mojuoti lazdomis, jie laukė pabaigos, kad mus suimt po to, nes buvo labai daug prisirinkę žmonių. Bet mes išėjom per elektros skydinę ir per Bernardinų bažnyčia evakavomės, ir mūsų jie nepagavo. Po kelių dienų mane pasiėmė iš paskaitų. Klausimai buvo: kodėl mes sugalvojom taip daryti? Ar mūsų kas nors nepriprašė? Ar nemokėjo? Ar čia nebuvo kieno nors iš užsienio inspiruota?

  46. Kokių įvertinimų sulaukė pastatymas?

    -Mūsų mokslinio komunizmo katedros vedėjas tada buvo Burokevičius ir mane išmetė iš studentų, iš instituto. Bet po metų vėl priėmė, nes kilo tam tikras ažiotažas užsienio radijuose ir matyt nenorėdami, kad čia būtų skandalas dėl tokio nieko, jie mane priėmė, kad mažiau triukšmo būtų. Aš manau, dėl to.

  47. “MEILĖ IR MIRTIS VERONOJE” rok-opera, ne tarybinis žanras, ar nebuvo prieštaravimų jos pastatymui?

    -Buvo, irgi didelių ir mane išgelbėjo faktiškai kompozitorius amžinatilsi Eduardas Balsys. Nes mane puolė labai aršiai tie oficiozai kompozitoriai: ką čia kažkoks inžinierius-architektas rašo muziką, mūsų operos ištisais metais guli nestatytos rietuvėm sukrautos, o čia nespėjo parašyti jau stato teatrai ir taip toliau. Žodžiu puolimas buvo labai didelis. Tai Eduardas Balsys pasakė, kad tai yra normali gera muzika, palikit tą žmogų ramybėj.

  48. Pirmoji savos rok-operos premjera, kokie išlikę įspūdžiai?

    -Neblogi įspūdžiai. Buvo labai daug vargo, kol aktorius pavyko išmokyti nors šiek tiek padainuoti. Nes faktiškai, pirmas pastatymas buvo remtasi vien tik aktorinėm pajėgom, Katkevičius, Smoriginas, Kazlauskaitė- Jaunimo teatro aktoriai.

  49. Kokią įtaką šis kūrinys turėjo tolimesnei kūrybai?

    -Tai buvo praktika, lygiai taip pat , kaip ir „Jėzus Kristus“, kadangi nebuvo gaidų, man reikėjo iš įrašo nurašyti visas gaidas, tai man davė didelią praktiką tokios formos, kad medžiagiškai pajusti. Jeigu aš būčiau galbūt gavęs gaidas(jų tada dar nebuvo išleista, plokštelė jau buvo išėjus, o gaidų dar nebuvo išleista), tai man būtų buvę žymei mažiau naudos, nei kai teko nurašyti viską. Taip ir „Meilė ir mirtis Veronoje“ davė naudos.

  50. Nuo rok-operų žingsnis į klasikinę operą, pasikeitimas ar nuoseklumas?

    -Čia tiesiog žanro pasirinkimas. Man atrodo, kad gali būti klasikinė opera nieko verta lyginant su paprasta eiline daina, čia žanro klausimas, ne kokybės klausimas.

  51. “PERAS GIUNTAS”, kokie bruožai lėmė jo pasirinkimą?

    -Man labai patiko Ibseno dramos personažas, kurio pagrindinė įdėja būtų tokia – kaip žmogus įgauna viską pasaulyje, bet praranda sielą ir po to bando susigražint atgal sielą; jo kelionė atgal į sielą nuo turtų , valdžios, pripažinimo.

  52. Koks muzikinis kūrinys Jums, kaip autoriui, sukelia šilčiausius prisiminimus?

    -Čia reikėtų skirstyti į žanrus. Iš klasikinių žanrų – Bacho, Bethoveno kūryba, pagrindinės operos klasikinės, o iš rok muzikos, rok-operų visgi stipriausia pati pirmoji Veberio rok-opera „Jėzus Kristus – superžvaigždė“. Man vėlesnės jo operos, kurias teko girdėti, palyginti patiko žymiai mažiau.

  53. Ką jums reiškia muzika?

    -Yra du pagrindiniai dalykai, kurie apibrėžia mūsų egzistenciją – tai laikas ir erdvė, ir viskas sutelpa į tas dvi filosofines kategorijas, tai kaip muzika ir dailė. Muzika yra įvykiai laike, ne laikrodis man rodo laiką, o įvykiai muzikoje. Laiko kategorija pilnai apima muziką.

  54. Kūrybos iš vidaus ir pagal užsakymą skirtumai.

    -Visada yra maloniau ir rezultatyviau kada yra kūryba iš vidaus ir po to dar kas nors ją užsako. Šiaip pagal užsakymą labai nemėgstu dirbti.

  55. Charakterio savybės padedančios kurti?

    -Būtina ir privaloma charakterio savybė tai turbūt yra atkaklumas, nes muzika reikalauja labai daug laiko(stambios formos), užtai nieks operų ir nerašo. Vienintelę sporto rūšį, kuria lankiau rimčiau jaunystėje(neskaitant irklavimo) tai buvo maratonas, aš bėgdavau ilgas distancijas, tai tos ilgos distancijos man ir padėjo ilgas distancijas muzikoj įveikt.

  56. Jūsų produktyviausias kūrybos paros laikas.

    -Rytas.

  57. Metų laikas.

    -Pavasaris.

  58. Pagrindiniai kūrybos priešai.

    -Draugai.

  59. Veiksmingiausias poilsis atstatantis jėgas.

    -Kūrimas gamtoj, pageidautina su vandens telkiniu.

  60. Gamtos poveikis.

    -Raminantis.

  61. Atsiribojimo ir buvimo vienumoje poveikis.

    -Aš mėgstu būt vienas.

  62. Miesto šurmulio poveikis.

    -Nemėgstu miesto šurmulio.

  63. Pomėgiai be muzikos ir architektūros.

    -Dailė, vaizduojamasis menas.

  64. Ar architektui ir kompozitoriui reikalingos tos pačios charakterio savybės?

    -Labai panašios. Tačiau vėlgi grįžtu prie to paties: architektas nagrinėja ir sprendžia problemas, įvykius erdvėj, netgi spalva yra įvykiai erdvėj, spektro kitimas irgi yra įvykiai erdvėj, o muzika – tai įvykiai laike.

  65. Suprojektavote baldus LR Seimo Kredencialų salei Atkuriamojo Seimo kadencijos metu, ar priklausomai nuo Seimo veiklos šį darbą šiandien atliktumėte kitaip?

    -Tai buvo labai ilgas darbas. Vie projektavimas ir gamyba užėmė apie du metus. Nežinau, antrą kartą turbūt labai sunku būtų imtis tokio darbo.

  66. Ar kiekvienoje didesnėje miesto aikštėje reikalingas paminklas?

    -Visai nebūtinas. Kartais erdvė suponuoja gražų menamą paminklą. Graži erdvė irgi paminklas.

  67. Ar reikia svarstyti kam pastatyti paminklą ir rinktis iš kelių kandidatų, ar tai turi pribręsti savaime?

    -Man atrodo geriau kai pribręsta savaime.

  68. Kokia turėtų būti Lukiškių aikštė Vilniuje?

    -Čia turėtų būti atskiras ir ilgesnis pokalbis. Aš esu dalyvavęs konkurse ir turiu įdėjų tuo klausimu, bet čia sunku apibūdinti keliais žodžiais. Tokią erdvę palikti taip kaip dabar, kuri panaudojama tiktai tam, kad kirsti tą aikštę, pereiti,jinai nėra išspręsta.

  69. Ką labiausiai patinka projektuoti?

    -Jeigu randi įdėją gerą! Aš neturiu nuostatos ar tai būtų adminisrtacinis pastatas, ar individualus statinys. Jei randi gerą įdėją – tai ir malonu.

  70. Yra posakis “batsiuvys be batų”, ar Jūs naudojatės savos kūrybos baldais?

    -Tas posakis visiškai atitinka – taip ir yra.

  71. Kokia architektūra Jums labiausiai patinka?

    -Čia kaip ir muzikoj, patinka įvairių epochų ir įvairių stilių architektūra, svarbu, kad jinai būtų gera.

  72. Koks statinys Lietuvoje kelia didžiausią susižavėjimą?

    -Iš paveldo objektų – Šventos Onos bažnyčia, iš modernių – Algimanto Čekanausko Šiuolaikinio meno centras.

  73. Architektūra, muzika, eilės, ką dar kuriate?

    -Baldus, interjerą.

  74. Esate apdovanotas už ypatingus nuopelnus kultūrai kuriant atvirą visuomenę prizu “Už nacijos formavimą”. Ką sunkiau kurti muziką, pastatus, ar atvirą visuomenę?

    -Turbūt sunkiausia kurt atvirą visuomenę.

  75. Kodėl jaučiamas žmonių abejingumas kito nelaimei?

    -Čia vėlgi vieno iš tų Kanto imperatyvų nebuvimas daugelyje žmonių. Aš turiu omenyje moralės dėsnių savyje.

  76. Kokių bruožų trūksta šiuolaikiniam jaunimui?

    -Dešimties dievo įsakymų laikymosi, kaip imperatyvios nuostatos.

  77. Ar yra Lietuvoje perspektyvos jaunimui?

    -Į šitą klausimą atsakymą duoda arti 300 000 išvykusių jaunuolių.

  78. Ar tikrai Europoje gerai tam, kam blogai Lietuvoje?

    -Nebūtinai Europoje. Yra ir Amerikoje, Australijoje. Mano paties sūnus Australijoje ir mokosi, ir dirba.

  79. Kokie pagrindiniai atviros visuomenės piliečio bruožai?

    -Demokratiškumas, atjauta, ir vėlgi norėčiau paminėti vieną iš Jėzaus teiginių – nedaryti kitam to, ko nenorėtum, kad tau darytų.

  80. Kokios pagrindinės negerovės mūsų visuomenėje?

    -Aš pakartosiu, nes ir klausimas kartojasi: etikos-moralės dėsnių savyje nebuvimas.

  81. Kokios gerosios savybės mūsų visuomenėje stipriausios?

    -Prigimtinis vitalumas, gyvibingumas.

  82. Koks turėtų būti žiniasklaidos vaidmuo?

    -Žiniasklaida turi grįžti prie savo pagrindinės funkcijos – informuoti, o ne formuoti nuomonę.

  83. Ar jis toks yra dabar?

    -Ne.

  84. Ar žinote laikraštį aprašantį garus įvykius?

    -„Šiaurės Atėnai“.

  85. Požiūris į sensacijas.

    -Nesidomiu sensacijom.

  86. Kas labiausiai nepatinka periodinėje spaudoje?

    -Būtent dėmesys ir akcentų sudėjimas dalykams, kurių aš neskaityčiau, kad verta išvis akcentuot. Kaip pavyzdžiui dėmesys Daktaro šeimynai ir kitiems dalykams. Kas čia per objektas?

  87. Kas turi didžiausią įtaką visuomenės nuomonei?

    -Televizija.

  88. Kokią įtaką turi pomėgiai asmenybės formavimuisi ir tobulėjimui?

    -Didelę įtaką, nes kai veikla sutampa su pomėgiu – tai būna rezultatas.

  89. Mėgstamiausia sporto šaka.

    -Krepšinis.

  90. Mėgstamiausia knyga.

    -Fiodoro Michailovičiaus Dostojevskio knygos.

  91. Valgis.

    -Jautiena.

  92. Gėrimas.

    -Arbata.

  93. Gyvūnas.

    -Šuo.

  94. Augalas.

    -Medis.

  95. Filmas.

    -„Mizeris“ – skurdas, ar neviltis ... apie rašytojo gyvenimą ... aš tiesiog pasakiau, tų filmų daug yra neblogų.

  96. Miestas.

    -Niujorkas.

  97. Poilsio vieta.

    -Lietuvos Kaimas.

  98. Tema spaudoje.

    -Esė.

  99. Anekdotų personažas ar anekdotas.

    -Nesu didelis mėgėjas.

  100. Posakis, ar patarlė.

-Voltero posakis: „viskas į gerą“.


<<< grįžti



sprendimas "inmedia"